Styvo istorija

Steven Davis

"Nėra teisaus, nėra nė vieno.
Nėra išmanančio,
nėra kas Dievo ieškotų.
Visi paklydo ir tapo netikusiais;
nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!"

Kai žvelgiu atgal į savo gyvenimą, tai būtent šios eilutės iš Biblijos jį geriausiai apibūdina. Tai labai išblaivinanti mintis, kai pamatome, jog Dievo Žodis yra tiesa, ir kai Jo Žodžio šviesoje pradedame matyti save. Dievo Žodis - tai lyg ryški šviesa, kuri apšviečia tamsiuosius mūsų širdies kampelius. Ši šviesa nukreipia mus prie Dievo, kuris gali mus apvalyti. Ši šviesa - saldi, kaip medus, nes ji patenkina mūsų sielos alkį.

Meldžiu Dievą, kad mano istorija padėtų jums pamatyti Dievo meilės didybę. Meldžiu, kad ir jūs padarytumėte tokį patį sprendimą, kurį padariau aš prieš 20 metų, ir kuris visiškai pakeitė mano gyvenimą. Tada aš suklupau prieš Viešpatį Jėzų, išpažinau Jam savo nuodėmes ir tikėjimu priėmiau Jį kaip savo Gelbėtoją.

Kai aš augau
Mano tėvai, kaip kad ir daugelio iš jūsų tėvai, daug dirbo tam, kad mano gyvenimas būtų geresnis, nei jų. Viena, ko jie reikalavo iš manęs ir dviejų mano vyresniųjų seserų (kol mes buvome maži) - kad sekmadieniais lankytume bažnyčios pamaldas ir kad prieitume prie pirmosios komunijos.
Tačiau po vieno liūdno įvykio mano religiniame gyvenime aš sukilau prieš tradicinę krikščionybę ir ją atmečiau. Gerai prisimenu tą dieną, kai ėjau priimti pirmąją komuniją. Aš taip ir neišmokau reikalingų eilučių iš Biblijos, todėl kai visi jas kartu sakėme, aš tik tylomis judinau lūpas. Prisimenu, kaip paėmiau duoną ir gėriau iš taurės, tačiau neturėjau jokio supratimo, kodėl tai reikia daryti ir kokia to veiksmo prasmė. Pirmąją komuniją prisimenu ir todėl, kad tai buvo paskutinė diena, kada aš buvo bažnyčioje - po jos jau ten nebesilankiau daugelį metų. Bažnyčia 'atliko savo darbą' - tapau pakrikštytu ir priėmusiu komuniją stabmeldžiu.

Tačiau Dievas...
Nors aš maniau, jog savo reikalus su Dievu jau pabaigiau, tačiau Dievas manė kitaip. Nors aš pats Dievo nei neieškojau, nei Jį mylėjau, tačiau Jis, iš savo meilės, siekė išgelbėti mane iš tokio gyvenimo, kuris tuomet vedė į sunaikinimą.
Viskas prasidėjo vieną penktadienio vakarą, kai mano sesės su draugėmis pas mus kieme pasistatė palapinę ir ten stovyklavo. Aš buvau nusprendęs joms iškrėsti šunybių. Kai aš įlindau į jų palapinę, tai nepamačiau seserų pykčio. Atvirkščiai - jos pakvietė mane vidun ir pasirodo, jog aš patekau į evangelistinį susirinkimą. Mano sesės buvo susikvietusios kaimynų vaikus pas save tam, kad papasakotų jiems gerąją naujieną, jog Jėzus numirė ant kryžiaus tam, kad išgelbėtų mus iš mūsų nuodėmių. Tuomet aš nieko apie tai dar nežinojau, bet Dievas jau tuomet aktyviai kreipė mano kelius link savęs.
Tą vakarą aš sužinojau 4 labai svarbias tiesas:
1. jog Dievas myli mane ir Savo meilę man parodė atsiųsdamas į šį pasaulį Jėzų, kad Jis numirtų ant kryžiaus;
2. jog aš esu nusidėjėlis ir todėl atskirtas nuo Dievo;
3. jog nors aš ir žinojau kai kuriuos faktus apie Dievą ir Jėzų, tačiau Jis dar nebuvo mano Viešpats ir Gelbėtojas;
4. aš nenorėjau iš tos palapinės išeiti toks pat, koks įėjau. Aš norėjau Jėzaus. Norėjau, kad Jis būtų mano Gelbėtojas.

Tą vakarą aš pirmą kartą savo gyvenime meldžiausi su tikėjimu. Aš įtikėjau, prašiau, kad Jėzus atleistų mano nuodėmes. Aš pakviečiau Jėzų ateiti į mano gyvenimą, apsigyventi mano širdyje. Prašiau, kad Jėzus būtų mano Gelbėtojas.

Kelionė prasidėjo: "Sek Manimi"
Būtų gerai, kad iškart po to būčiau tapęs geru berniuku. Tačiau taip neatsitiko, nors tą vakarą mano širdyje buvo pasėta sėkla, kuri išaugs ir pražys tik maždaug po 7 metų, kuomet jau būsiu universiteto studentas ir gyvensiu malonumų ieškojimais. Po truputį aš tolau nuo Dievo - nevaikščiojau į bažnyčios susirinkimus, neskaičiau Biblijos ir nesimeldžiau, neatmečiau nuodėmės. Visą tą laiką save laikiau krikščionimi, tačiau Dievas nebuvo mano gyvenimo centre. Gyvenimo centre buvo kiti du dalykai - alus ir merginos. Savo gėdai turiu pripažinti, jog tuomet aš pats gyvenau pagal dvigubus standartus (dėl tokio gyvenimo anksčiau kitus smerkdavau). Turėjau pasirinkti - ar mylėsiu Dievą visa savo širdimi, ar vietoje to mylėsiu savo nuodėmę.
Per tuos sukilimo metus aš vis sutikdavau pasišventusius tikrus krikščionis. Kiekvienas toks susitikimas primindavo man tą vakarą, kada aš palapinėje maldoje pavedžiau savo gyvenimą Jėzui. Mačiau, jog gyvenu melą, tačiau kiek besistengčiau, niekaip nepajėgiau išsivaduoti iš nuodėmės grandinių, į kurias pats savo valia įsikinkiau.

Surasta laisvė: "Todėl jei Sūnus jus išlaisvins, jūs iš tiesų būsite laisvi"
Nors ir buvau atsukęs Dievui nugarą, Jis manęs neapleido. Jam nepatiko mano sprendimai, ir aš pats patyriau šių sprendimų neigiamas pasekmes. Tačiau Dievas kantriai veikė, laukdamas Savo paklydusio sūnaus sugrįžimo. Dievas liko ir visada yra ištikimas.
Savo laisvę suradau gana įdomiu būdu - kai praradau tai, ką labiausiai branginau. Atsitiko tai, kad mano sužadėtinė vieną vakarą staiga nutraukė mūsų susižadėjimą, pranešdama man tai telefonu. Ji pasakė, jog mūsų santykiai baigti, ir kad ji nenori, kad aš jai daugiau skambinčiau. Tai pasakiusi ji numetė ragelį. Per vieną akimirką mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Prisimenu, jog nejaučiau jai pykčio, bet tik gėdą prieš Dievą, prieš savo tėvus ir draugus. Jaučiau, koks buvau kvailas kad taip gyvenau. Jaučiausi visiškai vienišas, purvinas ir prarastas.
Nusvyravęs į savo kambarį savo neviltyje atsiverčiau Bibliją bet kurioje vietoje ir perskaičiau šiuos žodžius:

Bet tai, kas man buvo laimėjimas, dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau viską ir viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau Kristų ir būčiau atrastas Jame, nebeturėdamas savo teisumo iš įstatymo, bet turėdamas teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą iš Dievo, paremtą tikėjimu.

Naujas gyvenimas - pagaliau!
Ši Biblijos eilutė man atrodė tobulai suprantama. Mano galvoje lyg šviesa nušvito. Supratau, jog gyvenime svarbiausia - pažinti Kristų. Supratau, kad jokie santykiai ar turimi dalykai niekada neprilygs Kristui.
Tuomet dėl savo gyvenimo priėjau tokios išvados: kadangi Jėzus numirė už mane, tai aš privalau savo gyvenimą gyventi dėl Jo! Tą vakarą meldžiausi ir verkiau savo kambaryje vienas. Tą vakarą mano gyvenimas radikaliai pakeitė kryptį, tada atsirado visiškai naujas gyvenimo tikslas.

Keiskis! Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena - praėjo, štai visa tapo nauja.
Kitą rytą atsibudau jau nauju žmogumi. Kai mano kambariokai paklausė, ar noriu alaus, aš jiems atsakiau, jog daugiau nebegeriu, nes esu krikščionis. Dievas iškart man davė pergalę prieš alkoholį. Taip pat pasikeitė mano žodynas, pradėjau mąstyti kitaip. Vis dar būdavau gundomas, tačiau dabar jau turėjau jėgą pasakyti "ne". Su kai kuriais kitais dalykais vis dar turėjau kovoti, tačiau pasiklioviau Dievo žodžiu ir kasdien Jam išpažindavau savo nuodėmes. Dievas saugiai mane pervedė per likusius studijų universitete metus. Mano meilė Jam ir noras gyventi Jam vis augo ir augo.

Visa tai vyko daugiau nei prieš 20 metų. Nuo to laiko mano gyvenime įvyko dar daug dalykų. Dabar jau 18 metų esu vedęs gražią krikščionę Merri ir kartu turime 8 nuostabius vaikus. Be to - turiu geriausią pasaulyje darbą - esu Vilniaus "Malonės" baptistų bažnyčios pastorius bei krikščioniškos "Discovery" stovyklos (ji vyksta kiekvieną vasarą) vadovas.
Ar esu tobulas? Ne! Ar gyvenimas lengvas? Jokiu būdu! Tačiau visame tame išlieka manyje noras pažinti Kristų geriau bei mylėti Jį ir tarnauti Jam visa širdimi, siela, protu ir jėga.

Mano gyvenimas liudija apie mūsų Dangiškojo Tėvo meilę ir ištikimybę. Kai aš gyvenau sukilęs prieš Jį, Jis su meile siekė mane išgelbėti. Tą patį Jis gali atlikti ir jūsų gyvenime. Meldžiu, kad pavestumėte savo širdį Tam, kuris ją labiausiai myli.

Jeigu turite klausimų - parašykite man. Pasistengsiu jums kiek galėdamas geriau atsakyti.
 

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Niekas sudėvėto drabužio nelopo naujo audinio lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir pasidaro dar didesnė skylė.

— Jėzus Kristus

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“