Koks Didis ir Galingas Dievas -
Dangaus ir Žemės Sutverėjas!
Tai Jis sukūrė visa tai.
Kaip nuostabu! Ar tai matai?

Jo išmintį aplinkui regim,
Neišsemiamą grožį stebim.
Gėlė, pakrantė ar kalnai -
Nuostabūs Dievo kūriniai.

Ir štai sukūrė žmogų Dievas.
Jis nenorėjo būti Vienas,
Bet troško su žmogum bendraut,
Jam davė valdžią viešpataut.

Sode tada du medžiai augo -
Reikėjo vieno pasisaugot.
Bet buvo Ieva apgauta,
Žaltys apgavo ją klasta.

Ir štai į žmogų - indą Dievo -
Taip Nuodėmė tada įėjo.
Žmogus, sukurtas viešpataut,
Pradėjo Nuodėmei vergaut.

Tai jos žmogus troškimus pildo,
Ir taip blogiu jis prisipildo.
Šiandien mes regim visa tai,
Kokie iškrypę mūs keliai.

Bet Dievas Savo kurtą žmogų
Susigrąžins vėl iš Šėtono,
Ir vėl jis Dievui priklausys,
Jo kūriniją vėl valdys.

Pats Dievas - Viešpats ir Kūrėjas -
Į Žemę kaip Žmogus atėjęs,
Jis tapo Kūnu ir Krauju,
Dėl mūs patyrė daug kančių.

Sukurtą Savo kūriniją
Atpirko mirtimi ant kryžiaus,
Nuplovė nuodėmes Krauju,
Kad aš galėčiau būt teisiu.

Jis sumokėjo mūsų skolą,
Šėtono valdžią Jis sugriovė.
Tai Kristus - Gelbėtojas mūs,
Kas tiki Juo - nieks nepražus.

Mūs Jėzus Kristus prisikėlęs
Ir kaip Dvasia pas mus atėjęs.
Jis toks šiandieną realus,
Kas trokšta Jo - tikrai pajus.

Jei tau šiandien sunku be galo,
Jei dar širdis prasmės nerado
Ir spaudžia nuodėmių našta,-
Ateik pas Kristų maldoje.

Ištieski Jam Tu savo ranką,
Jo Vardo šaukis - to pakanka,
Kad Jis išgelbėtų tave,
Ir nuo tada Jis bus drauge.

Padės sunkiu keliu tau žengti
Ir Nuodėmės valdžios išvengti.
Tu būsi jai nepavaldus,
Per Kraują Jo visad švarus.

Kaip nuostabu būt Dievo indu,
Iš jo Malonė nuolat sklinda,
Ir jausti Kristų širdyje,
Ir nuolat likt Jo buvime.

( Pat 3, 19 "Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus").