Kapinės

O mano kryžiau, mano drauge,
Čia apraudoti ateinu, lyg prie savųjų kapo
Aš savo nuodėmių.

Čia guli mano užgesintos aistros
Pabalusiais veidais ir tarsi šmėklos
Išeina vis dar gąsdinti nuščiuvusių praeivių.

Juk buvo tie laikai, kuomet ugnim kvėpavot,
Dabar sustingusios, be judesių.

Prie savo kryžiaus ateinu pažvelgt į savo kapines,
Ir atnešu neišnešiotas, uždususias aistras.

Koks laukas antkapių mirties šešėly,
Net saulė bijo čia pažvelgt,
Be gedulo procesijų, be artimųjų aimanų
Čia atnešu save.

Tai tarp manęs ir Švento Vardo
Lyg sudegęs laiškas, lyg nubraukta skola.

1998

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Įrodymai, patvirtinantys Dievo egzistavimą ir Jo dovaną, yra daugiau nei įtikinantys. Tačiau tie, kuriems nereikia Jo ar Jo dovanos, visuomet suras būdų, kaip to nepriimti.

— Blaise Pascal

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“