Tyliau už sniegą, švelniau už tylą
Nusvyra sruoga žila,
Pasaulio kovų griaudime
Teka nematoma upė- bežodė malda,
Čia susirenka sielos laukti.
Mūsų akys pakeltos į saulę,
Kurios dar nesimato,
Bet spragsintį aukurą šildo
Šlamantys lapai, apausti vilties gija.
98 01