Kuomet Tu suimi mane,
Aš pakeliu akis-
Kur veda Tavo tylūs žingsniai?
Aš noriu tik matyti,
Tiktai žiūrėti į Tave-
Galbūt atversi mano lūpas nesutepta versme.
Kitur nelemta susitikti, tiktai čia,
Toli nuo iškilmingo triukšmo,
Nuo Tavo priesakais išmargintų namų,
Nuo pigiai siūlomų dėvėtų skudurų.
Aš noriu būt šalia
Ir nesakyti nieko.
Juk šitiek sykių tai girdėta,
Ir ragavau Tave visokiam įpakavime.
Mano siela ištroškus neatskiesto vyno-
Kiek žodžių, tiek ir melo.
Priimki šiandien mano neviltį,
Ir mano pralaimėjimą,
Ir mano sielos naktį.
98 11 14