Koks vakaras šiltas ir mielas,
Kokia žaluma kvapi!
Kaip aidi po mišką ir pievas,
Paukštelių giesmė skambi.

Nors gėlės nebyliosios tyli,
Bet galvas nulenkia jos,
Jų kvapas lyg maldos pakyla,
Kūrėjui didžiam gamtos.

Maldoj, rodos, viskas paskęsta
Ir poilsio prašo sau;
Kai žaros padangėje gęsta,
Tad melskis ir tu, žmogau.