Taip norėčiau būti visada šalia,
Ir nušluostyt tau kaktą, kada tu pavargsi,
Bet aš ne paukštis, ir nežinau, kur skrendu -
Į pietus, ar į šiaurę.

Sunku sugrįžti, sunku atrasti paliktus namus.
Kodėl mano mintys iš smilčių -
Jas pusto atklydę orai,
Pasisuka vėjas į rytus, į vakarus, -
Kur mano žemė, kur šaknį išleidžia javai...

Kokia tai sėkla, kuri vis delsia šaknis gylyn įleist,
Kiekvieną rytą po naujo sapno
Iš naujo reikia mokytis eit -
Štai baltas lapas, ar šitą laišką taip pat suplėšyti reiks?

96 05