Kankanas

Tavo juoką nusinešė vėjas, -
Ko tu juokeis, mėlynake mergaite,
Kai šokai kaštonų pavėsy,
Sužeistų vilkų vidury.

Žybčiojo akys vylinga ugnim,
Skambėjo išdžiūvusios varpos
Paryžiaus kankano garsais, -
Tokio lengvumo širdies
Jūs, kaimo šuneliai, nematėt!

Taip apsisuko galva,
Ir nuo šalto žolės vandens
Pabudus ryte
Negalėjai visai pasikelti.

Sotūs vilkai pasitraukė ramiai,
Kol surinks juos kankano garsai.

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Su Jėzaus Kalno pamokslu yra rimtesni dalykai, negu mano tie, kurie šiandien mielai cituoja šiuos priesakus. Su tuo pamokslu negalima juokauti... Tai nėra fiakras, kurį gali liepti sustabdyti, kur nori, kad savo nuožiūra įliptum ir išliptum.

— Max Weber

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“