Štai, pažvelki, prie upelio,
Sau čiurlenančio ramiai,
Tarp aukštų žolių didinga
Žydi lelija gražiai.

Priegiesmis:

Jei leliją Dievas myli,
Jeigu rūpinasi ja,
Argi gali Jis užmiršti
Varguose, žmogau, tave.

Jos tvirtas šaknis maitina
Tos srovės drėgmė gaivi.
Žiedus jai rasos pripildo
Rytmety aušra skaisti.

Priegiesmis:         Jei leliją Dievas myli...

Kvapą švelnų ir malonų
Skleidžia ji aplink save.
Puošnumu ar koks karalius
Gali lygintis su ja?

Priegiesmis:      Jei leliją Dievas myli...

Taip gyvena, auga, klesti
Vienas Dievo kūrinių
Ir be jo žinios nevysta,-
Neliūdėk, žmogau, ir tu!

Priegiesmis:      Jei leliją Dievas myli...