„Pašauk, kai niekuo žemėj netikėsi,
Kai smaugs skriauda, kai skausmo bus per daug.
Kai prisiminsi, kuo mes buvom dviese,
Pašauk Mane, Aš grįšiu, tik pašauk.

Pašauk Mane, kai staugs pūga už lango,
Į tavo laimę Kelią užpustys,
Kai širdyje suduš svajonės brangios,
Kai bus pilna geismų taurė karti.

Pašauk Mane, kai mels paguodos akys, -
Prie Meilės laužo greit užgis žaizda.
O jo liepsna karčias šaknis išdegins,
Kad jos nebesudygtų niekada”.

(Iš Liudos Bažadragienės eilėraščių knygos "Troškulys": UAB "TeleSATpressa", Marijampolė, 2004 m.)