Olgos istorija

OlgaBiblijoje aprašyta daug Dievo stebuklų. Stebuklai vyksta ir šiandien, bet man didžiausias iš jų yra mano pačios atsivertimas.

Niekada neneigiau Dievo buvimo, bet tai buvo viskas.

Visų pirma aš neturėjau sąžinės. Daugelis man papriekaištautų sakydami (pagal Laišką Romiečiams), jog Dievas davė sąžinę net ir paskutiniam bedieviui. Jeigu aš ją ir turėjau, tai ji buvo gilioj komoj. Niekad neslopinau jos balso, nes aš to balso tiesiog negirdėjau.

Kiek save prisimenu, nepažinojau sąžinės graužimo. Apie tai skaičiau knygose, girdėjau iš žmonių, bet pati niekada nejaučiau. Tačiau man buvo įdomu, nes niekaip negalėjau to suprasti - kas gi yra ta sąžinė?

Kol buvau netikinti - atsakymo į tai nesuradau. Nežinau ar galėsite įsivaizduoti, kokia aš buvau. Neturėdama nieko, kas galėtų mane sustabdyti, ėjau ten, kur mane vedė manasis "AŠ". Jeigu iš to, ką aš kalbėjau ir dariau, kažkas ir atrodė kaip gera, tai mano viduje viešpatavo tikra egoizmo bedugnė. Pavyzdžiui, kuomet įžeisdavau savo motiną, galvodavau tik apie pasekmes, kurios galėjo man sukelti nemalonumų - gal dabar ji man nebeduos pinigų? ar dar galėsiu iš jos ką nors gauti?

Prisimenu, kai man buvo 4 ar 5 metai. Buvau darželyje. Mes žaidėm, statėm smėlio pilis. Turėjome kastuvėlius. Jie buvo kaip tikri, tokie pat aštrūs, tik mažesni. Vienas berniukas pribėgo ir sumindžiojo mano pilį. Jis nusijuokė: "Cha-cha!". "Cha-cha!?" - paklausiau aš. Po sekundės mano kastuvas buvo jo galvoje… Vėliau mano mama sakė man: "Tu gi galėjai jį užmušti! Nužudyti!". "Jis sugriovė mano pilį.." - teatsakiau.

Taip, dabar galiu pasakyti - aš buvau tikra pabaisa. Gyvenau darydama tik tai, kas man buvo patogu: niekas negalėjo manęs įtikinti, kad kažką darau negerai. Aš nekenčiau visų žmonių. Visų ir labai. Kodėl? Ėjau tik savo "AŠ" keliu. Todėl anksčiau ar vėliau kiekvienas tapdavo man kliūtimi. Aš stebiuosi, kaip žmonės, kurie mane mylėjo, nematė mano viduje tos juodos prarajos?! Aš nemylėjau nei vieno.

Išaugau, pasikeičiau iš išorės. Ne dėl aplinkinių - kad man būtų patogiau. Tačiau viduje bedugnė tik didėjo; pagrindinis principas liko: "Jis sugriovė mano pilį…". Kaip bebūtų keista, iš pirmo žvilgsnio galėjau pasirodyti visai malonus žmogus. Paskui būdavo per vėlu.

Skaudinti žmones - tai buvo mano hobi. Manęs neskaudino niekas, išskyrus nesėkmes ar kliūtis. Ir tos greičiau ne skaudino, o tik erzino. Jūs gal nepatikėsite, jog taip galima gyventi. Tačiau aš žinau, kad būtent taip gyvenau ir net nenutuokiau, kad galėčiau kitaip. Aš neturėjau sąžinės. Tik kartais pagalvodavau: "Kodėl gyvenimas yra toks suknistas reikalas?".

Aš įtikėjau per stovyklą, skirtą jaunimui. Savo gyvenime aš, žinoma, jau buvau girdėjusi apie Jėzų Kristų ir tai, ką Jis padarė. Bet tai tik kaupėsi kažkur manyje ir tiek. Keletą kartą, kada klausiau pamokslų per televiziją, kažką jaučiau savyje. Kažkas ten buvo patrauklaus. Tačiau protas nenorėjo to priimti. Nors viduje ir buvo bedugnė, tačiau kažkas vis gi traukdavo mane. Tačiau jau po poros sekundžių aš viską pamiršdavau.

Tą rugpjūtį į stovyklą nuvažiavau grynai iš įdomumo. 8 dienos. Jie giedojo. Jie meldėsi. Jie kalbėjo. Labai "kvailai" kalbėjo. Nei kišo, nei siūlė - tik pasakojo. Ir kuo "kvailiau" jie kalbėjo, tuo man darėsi įdomiau.

Penktą stovyklos dieną, vakare, aš išėjau į balkoną. Iki šiol aš neįstengiau suprasti tos paslapties. Tik žinau, kad Kristuje tikrai tapau nauju kūriniu. Tą vakarą sudariau su Dievu "sandorį". Ačiū Dievui už tai, kad jis žiūri į širdį, o ne į žodžius! Tikrai - tai Jis mane išgelbėjo, o aš tik atsakiau į jo kvietimą. Bet kodėl atsakiau? Gal tiesiog neįstengiau atsakyti "ne" balsui, kuris kažkada tarė "Atsirask!" ir atsirado viskas, kas egzistuoja. Teliko pasakyti taip.

Jeigu pasakyčiau tik tai, kad Jėzus pakeitė mano gyvenimą - tai tuo dar nieko nepasakyčiau. Jis man davė visiškai naują gyvenimą. Jis tapo mano sąžine. Jis pripildė mane Savo begaline meile ir pasakė man: "Sek manimi ir Aš išmokysiu tave gyventi naujai. Aš išmokysiu tave mylėti". Mano užtikrinimas remiasi Jo pažadu.

 #

Alleluja kokia laime Olga

Alleluja kokia laime Olga kad Jezus tave rado ir kad tu isgirdai Jo balsa atverei Jam savo sirdies duris .

 

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Ne kvailas tas, kuris atiduoda tai, ko negalės išsaugoti, tam, kad gautų tai, ko negalės prarasti.

— Džimas Elijotas

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“