Vienintelė prasmė

Dėkoju Dievui už likimą,
Kad blaškė, mėtė jis mane.
Per tai gavau aš supratimą -
Dėl ko ir kaip gyventi čia.

Anksčiau suprasti negalėjau
Prasmės, kodėl aš žemėj šioj.
Ir nuolat sieloje kentėjau,
Buvau paskendus tuštumoj.

Vis negalėjau rasti vietos,
Kankino nuolat klausimai.
Jaučiau save, lyg būčiau "niekas",
Bijojau - bus tai amžinai.

Bet vieną dieną sužinojau:
Esu aš Dievo kūrinys,
Jo rankomis sukurtas indas,
Bet kas many? Koks turinys?

Ir pamačiau: manoj esybėj
Tikrai ne Dievo prigimtis,
Todėl baisi ta realybė,
Ir gimė manyje viltis.

Aš suvokiau: kaip Dievo indas
Ne Juo pripildyta esu.
Žinau, kaip Jis man reikalingas,
Todėl tą tuštumą jaučiu.

Maldoj šaukiausi tądien Jėzaus,
Prašiau pripildyti mane.
Dar tokio jausmo neturėjau -
Išvydau Šviesą širdyje.

 

Dabar žinau: mes, Dievo indai,
Neturim skęsti tamsoje.
Susimąstyk, kuo prisipildęs?
Kas slypi tavo viduje?

Mes sukurti talpinti Dievą,
Jis - Meilė, Džiaugsmas ir Viltis.
Be Jo mes kenčiame kiekvienas,
Jis mumyse - mūs paskirtis.

Mes sukurti, kad Jis galėtų
Čia Žemėj išraišką turėt,
Kad Jis iš mūsų - indų - lietųs,
Kad Žemė imtų Juo švytėt.

Bet šiandien pavergti mes blogio,
Sunku mumyse gero rast.
Todėl ir Žemė taip atrodo,
Net baigiame viltis prarast.

Tikrai ne meilę mes dalinam,
Žinau: tai jaučiame visi.
Mumyse pyktis ir pavydas
Bei neapykanta gili.

Ne Dievas mus visus naudoja,
Susimąstykime kartu.
Mes nesukurti nešti blogį,
Išgirsk, žmogau, tavęs meldžiu.

Savaime blogis iš mūs liejas -
Nereikia pastangų jokių.
Juk mūs nemoko blogio niekas,
Bet mumyse tai nuo pradžių.

Priimki Jėzų tu į širdį,
Lai Jis pripildys ir tave.
Ir būk naudojamas Jo indas,
Te traukiasi baisi tamsa.

Kaip gera būti Dievo indu,
Jo Šviesą nešt žmonėms visiems.
Tik atsiverk ir prisipildyk,
Ir pasakyki tai kitiems.

Vien Meilė, Džiaugsmas ir Ramybė
Te liejasi iš mūs visų.
Te žodžiai mūsų tik gaivina,
Vaduoja slegiamus vargų.

Jei atsiversi tu kaip indas
Ir prisipildysi Dievu,
Pajausi, kaip Malonė sklinda,
Ir bus tau gera iš tiesų.

Ir jau tada atrasi prasmę
Šioj Žemėj, vargo slegiamoj,
Ir peržengsi kiekvieną brastą,
Ir nebebūsi tuštumoj.

Užliekim Žemę Dievo Meile,
Te traukias blogis su tamsa.
Mes, žmonės, - Dievo esam indai,
Prasmė - būt sklidinam Šviesa.

(Pr 1,26 "Ir Dievas pasakė: Padarykime žmogų pagal Mūsų atvaizdą ir panašumą").

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

'Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kol suranda?

— Jėzus Kristus

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“