Šaukiaus Tavęs, o Didis Dieve,
Dar netikėdama giliai širdy.
Tik numaniau, kad Tu Kūrėjas,
Prašiau:"Padėk man, jei esi."

Buvau pavargus jau gyventi,
Nebemačiau jokios prasmės.
Ir nežinojau, ko paklausti,
Kiek dar reikės čia man kentėt.

Bet štai išaušo lauktas rytas -
Aš Gerąją Naujieną išgirdau.
Jaučiau, kai širdyje nušvito,
Kai Jėzaus Vardo aš šaukiaus.

Dabar žinau, kad Jis jau laukė,
Kada atversiu Jam širdies duris.
Ir nenustojo Jėzus belsti -
Kantrus ir ištikimas Jis.

Ir nuo tada nesu viena aš -
Gyvena Kristus mano širdyje.
Nors ir nelengva šiandien eiti,
Mane Jis lydi kelyje.

Jei tau dabar sunku be galo
Ir nematai prasmės šiame kely,
Tau Jėzus tiesia ranką savo
Ir beldžias į širdies duris.

Priimki Jį į savo širdį,
Gyvenimą tik Jam tu patikėk.
Ir šaukis Jo - tave Jis girdi -
Nelauki, ranką Jam ištiesk.

(Rom 10,13 "Kiekvienas, kuris šaukiasi
Viešpaties Vardo, bus išgelbėtas").