Kartais matau dvi rankas,
Ištiestas į mane lyg svarstyklės.
Bet viena, arčiau pakišta, sako:
Imk, ir valgyk, kai niekas nemato-
Paslapties duona saldesnė už medų...
Kita,tyliai laukia manęs.
Ant jos guli Išminties knyga,
Ją reikia paimti, užsidegti šviesą
Ir nuobodžiai skaityti.
Kol užmigs sąnariai, ir ramybė ateis,
Kol palaima užpildys iš lėto pavargusias kertes.
Ką pasirinkti?- Svyruoju kaip smilga:
"Dvasia, tiesa, nori,bet kūnas yra silpnas...'
94 12 08