Kokia saldi atrodo nuodėmė,
Psaulius kviečia ji pažinti paslaptingus,
Įsisuka patogiai į mintis
Ir nekaltu žvilgsniu aukos sau dairos.
Prisėlina be garso, nejučia
Ir kviečia paragauti valgio ypatingo,
Kol nusikreipia akys it Tiesos knyga
Karti jau pasidaro, nenaudinga.
Tik kai ugnis nusvilina karšta
Ir dūmai ašaras išspaudžia,
Aš vėl prieš Tėvą suklumpu
Ir Kristaus vėl šaukiuos pagalbos.
Nes kas esu aš be tavęs -
Auka tiktai ant dvasių stalo,
Kuris ir pats turės prasmegt,
Ir tie, kas valgo ten ir geria.