Įsivaizduokit žmogų,
Kuris užėjus gaisrui
Miegojo lovoje nuo spirito apskvaitęs.

Įsivaizduokit žmogų,
Kuris štai rėžia iškilmingą tostą
Stovėdamas ant namo stogo.

Įsivaizduokit marmurinį miestą,
Kuris vylingai žėri
Ugnikalnio papėdėj.

Ir taip raudokite dėl savo sielos,
Liūliuojamos klastingų
Požemių sirenų.