Eiti per jūrą, sukilusius vandenis.
Lygiu keliu.
Prasiskiria purškiančios bangos
Prieš žodį, kuris
Ėjo pirma Izraelio tautos.

Kas išdrįs atkartot šitą žygį?
Juk mirusių vartai nepaliečia,
Tik Dievo vaikų!

Į namus, į nesuteptą žemę -
Kas atskirs tarp prabėgančių naktyje
Automobilių šviesų
Klajojančią žvaigždę?
Bet yra, kas žiūri į ją, ir...
Nenuleidžia akių...

Tik šitos akys iš Dangaus,
Man mielos akys -
Pažiūrėkim ir mes į viens kito akis,
Ir pamirškim trumpam,
Kad esame iš Adomo -

Ženkim į Amžinybę
Tiesiai per šėlstančius vandenis,
Tiesiai per mirgančius kasdienybės vaizdus,

Pakilkim į Dangų Paukščių Taku,
Nauju ir gyvu keliu,
Pašventintu Avinėlio krauju.

96 Velykos