Apie laisvą valią
Pirmiausia reikėtų apibrėžti, ką reiškia žmogaus laisva valia. Sutarkime, kad daryti tai, ką žmogus nori ir yra jo laisva valia. Aplinkybes ir žmogaus galimybes dabar atidėkime į šalį. Tada visi sutiksime, kad žmogus teoriškai tikrai turi laisvą valią ir gali daryti tai, ką nori.
Biblijoje žmonės skirstomi į du tipus – kūniškus arba sielinius ir dvasiškus, 1 Kor 2,14-15. Taigi kūniški žmonės savo laisva valia daro kūniškus darbus (Gal 5,19-21), o dvasiniai – Dievo Dvasios darbus (Gal 5,22-23). Jų darbai labai skiriasi, nes ir jų laisvos valios troškimai skiriasi – jie yra priešingi, Rom 8,5-7.
Kyla klausimas: ar gali kūniškas žmogus savo laisva valia tapti dvasiniu žmogumi ir daryti Dievo Dvasios darbus? Raštas atsako griežtai ne (Jn 6,44) – niekas savo valia neieško Dievo (Rom 3,10-12) ir net nenori Jo ieškoti (Jn 5,40). Kūniškas žmogus yra dvasiškai miręs (Ef 2,1-2) ir jis negali atlikti nieko dvasiško (1 Kor 2,14; Rom 8,7), panašiai, kaip miręs žmogaus kūnas negali nieko padaryti – net pajudėti J.
Kaip tada tapti dvasiniu žmogumi?
Juo galime tapti vien tik Dievo malone per tikėjimą – tai Dievo dovana, Ef 2,8. Mums reikia gimti iš naujo – iš Dievo Dvasios, Jn 3,3-5.
Kaipgi gimti iš Dievo Dvasios?
Apie tai kitą kartą. Jeigu žinote ar esate patyrę – parašykite.
2007 m. rugpjūtis 9 d.
Egidijus