Kalbėk, širdie, nuimk plieninę spyną
Nuo auksinių vartų,
Atskleisk už grotų paslėptus turtus,
Pakviesk, širdie, svečius į prieštvaninį sodą,
Juos pasodink prie pūstažandėm kinrožėm apaugusių kalvų.

Atverk, širdie, nuo amžių paslėptąjį lobį,
Paberki žiedlapius ant mamurinėm plokštėm nužymėtų kauburių,
Primink, širdie, apie laukinius sodus
Nuo kinrožių įkaitusiu dangum,
Tegul suvirpina
 Nevystanti Būties melodija
Po  amžių klodais pasislėptus kapus.

97 03