Kontrastų studijos
Autorius: Martin R. De Haan
Daug klausimų Rašte yra dviprasmiai. Tai galima pasakyti ir apie religiją. Kad išsaugotume pusiausvyrą, svarbu mokėti gyventi iš pažiūros prieštaringas idėjas talpinančioje įtampoje.
Biblijoje gausu religinės praktikos, kuri arba (1) nukreipia mus į Dievą, arba (2) sukuria mums kelią išreikšti savo santykiui į Jį. Abiejuose, Senajame ir Naujajame, testamentuose, gausu religinių įstatymų, dėsnių, įsitikinimų ir ritualų. Jei galvojame apie religiją kaip apie veiksmą ar elgesį, rodantį tikėjimą, pagarbą ir troškimą įtikti Dievui, tuomet aišku, kad ši religija duoda:
· Mokymo ir tikėjimo pavyzdį (Tit 2,1)
· Pasidalinimą patirtimi (Apd 2,37; Heb 10,25)
· Išorinį vidinio tikėjimo parodymą (1 Jn 3,17-18)
Ji yra bevertė, jei esame priklausomi nuo bet kokių išorinių veiksmų, kad būtume teisūs prieš Dievą. Nei prieš išgelbėjimą, nei po jo joks religinių žinių ar veiksmų kiekis neišgelbėtų. Žinios ar veiksmai gali tik suteikti mums būdą išreikšti asmeninį tikėjimą Kristumi. Šia prasme privalome vengti:
· Pastangų užsidirbti išgelbėjimą (Ef 2,2-10)
· Bet kokios minties apie pačių savęs ištobulinimą (Gal 3,1-3)
· Bet ko, kas pakeistų Kristų (Kol 2,6-8)
Religija yra pavojinga ne todėl, kad ji bloga, bet todėl, kad dažnai ji yra pakankamai gera, kad atitrauktų mūsų pasitikėjimą tuo, ką Kristus gali padaryti, ir pakeistų kažkuo, ką galime padaryti patys sau.