Atsivertusio religijos pasekėjo pamokos

Autorius: Martin R. De Haan

Kristaus laikais buvo šeši tūkstančiai fariziejų. Kaip minėjome, jie garsėjo savo ilgom diskusijom apie tokius "subtilius dalykus" kaip: ar teisėta valgyti kiaušinius, padėtus Šabo dieną.

Saulius iš Tarso (vėliau žinomas kaip apaštalas Povilas) irgi buvo perėmęs šią religinę tradiciją. Jis sakėsi buvęs fariziejumi, fariziejaus sūnumi (Apd 23,6). Saulius, prieš jo gyvenimą pakeitusį susitikimą su Kristumi, tikėjo, kad buvimą su Dievu lemia santykis su Įstatymu (Apd 9).

Po atsivertimo Paulius savo buvimą su Dievu apibūdino naujais terminais. Dabar svarbiu jis laikė santykį su Kristumi. Jis susirūpino tikėjimu Kristumi, parodydamas Kristaus meilę kitiems ir primindamas savo draugams tikintiesiems, kad visi vieną dieną asmeniškai turėsime atsakyti Viešpačiui Kristui.

"Povilo pažiūros pasikeitė nuo Įstatymo prie Kristaus, nuo smulkių dalykų prie fundamentalių, ir nuo išorinių prie vidinių"

Priėjus ginčytinus klausimus apie Rašto pritaikymą, Povilas jau nebesirūpino Raštų žinovų sprendimais. Vietoj to jis skatino Dievo šeimoje neteisti vieniems kitų ginčytinuose dalykuose. Laiške Romiečiams jis rašė: "Kas esi tu, kuris teisi kito tarną?… taigi, kiekvienas mūsų duos už save apyskaitą Dievui. Todėl nebeteiskite vienas kito, bet verčiau nuspęskite tai: nepadėti broliui kelyje susitrenkimo akmens arba kliūties (14:4, 12-13).

"Kristaus meilės pakeitimas į sąrašus ko reikia prisilaikyti yra garantuotas kelias tapti tokiu, kokiu buvo Povilas iki Kristaus"

Daugeliui mūsų reikia pasimokyti iš pasikeitusio Povilo ("po kristaus") pažiūrų. Mėgindami apsisaugoti nuo susikompromitavimo, laikome jo ankstesnes – "iki Kristaus" buvusias pažiūras. Laikydamiesi fariziejų kelio, sukūrėme savo sąrašus, ką Kristaus pasekėjai turi ir ko neturi daryti. Bet vienintelė problema – žmogus gali prisilaikyti kiekvieno mūsų sąrašo punkto ir vis tiek nebūti arčiau Dievo. Asmuo gali religingai susilaikyti nuo alkoholio, roko muzikos, tabako, azartinių žaidimų ir kinoteatrų lankymo, bet vis tiek būti bedieviu. Asmuo gali lankyti bažnyčią, aukoti pinigus, maldas, skaityti Bibliją, bet vis tiek būti piktas, kritikuojantis ir nedoras.

Tačiau užskaitoma tai, kas išeina iš Dievo, o ne kas iš kūno. Meilės nuostatos, analogiškos Kristaus nuostatoms, taip skiriasi nuo natūralių mūsų polinkių, jog traukia link Kristaus Dvasios ieškoti išminties, galios, naujo užtikrinimo apie atleidimą. Geriau tegul mūsų kova su nepakeliamomis taisyklėmis veda mus prie Kristaus, negu įtraukia į religinius formalumus ir palieka be Jo.