Kokios buvo fariziejų klaidos?
Autorius: Martin R. De Haan
Luko 11 skyriuje rašoma kaip Jėzus, priešindamasis fariziejams, nurodė keletą jų religijos trūkumų. Pažiūrėkime, kokie fariziejų poelgiai atskleidžia jų, o gal būt ir mūsų klaidas.
Neseniai didėlė chemijos gaminių kompanija demonstravo serijas reklamų, siekdama pakeisti savo įvaizdį ir įtikinti visuomenę, kad rūpinasi aplinka. Televizijos vakarinės naujienos pranešė apie grupę protestavusių, kurie netikėjo, kad kompanija iš tikrųjų taip rūpinasi aplinka, kaip skelbiasi. Vienas iš nufilmuotų protestavusių laikė plakatą apie kompaniją. Jame buvo parašyta: "Mūsų neapgausite. Nuskaistinkite savo veiksmus, ne tik įvaizdį".
Protestavusio plakatas primena tai, ką Jėzus sakė fariziejams. Luko 11,39 prilygina juos indų plovėjams, valantiems indų išviršinę pusę, bet paliekantiems vidų nešvarų. Jis sakė:
"dabar jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išviršinę pusę, bet jūsų vidus yra pilnas plėšimo ir piktybės. Paikieji, ar ne tas, kuris padarė išorę, padarė ir vidų? Tačiau tai, kas yra viduje, duokite kaip išmaldą; ir štai visa bus jums tyra" (39-41).
Jėzus turėjo omenyje atidžiai ir smulkmeniškai atliekamą rankų plovimo ritualą, kurio fariziejai laikėsi sėsdami už stalo. Jie prausdavosi prieš valgį ir tarp atskirų patiekalų ne švaros tikslu, bet todėl, kad didžiavosi savo apeigų įstatymo vykdymu. Tačiau Jėzus žinojo, kad "rituališkai švari" fariziejų religija nesiekia giliau paviršiaus. Jų viešas įvaizdis buvo geras, bet veiksmai blogi.
Religija niekada nepakeičia problemos šerdies. Ji susijusi tik su paviršiniais dalykais. Kaip tik todėl, kita proga, Jėzus pasakė fariziejui ir žydų valdytojui, kad jei jis nori kada nors pamatyti Dievo karalystę ir tapti jos dalimi, privalo atgimti iš naujo (vidiniu, dvasiniu gimimu) (Jn 3).
Maldos, komunijos, sutvirtinimai, krikštijimai ar pasisiūlymas tarnauti bažnytiniuose reikaluose gali atrodyti geri. Tačiau joks ritualų prisilaikymas neapgaus Dievo. Jėzus sakė:
"Kas yra gimę iš kūno, yra kūnas, ir kas yra gimę iš Dvasios, yra dvasia" (Jn 3,6).Kristaus priėmimas gali padaryti tai, ko jokia pasaulio religija negalėtų padaryti (Jn 3,16). Pasitikėjimas Kristumi pakeičia širdį. Jis įneša į mus meilės šaltinį. Tai nusižeminimo aktas. Jis reiškia mūsų išorinio valymosi bevertiškumo pripažinimą, atsidavimą Dievo malonei ir pasitikėjimą, kad Dievas per Kristaus Dvasią padarys tai, ko mes patys sau niekuomet nepadarytume.
Atgal į turinį