Krikščioniškumas yra JIS PATS... Kristaus asmenybė savo istoriniu vienkartinumu ir amžina didybe pati yra kategorija, kuri lemia krikščionybės būtį, veiklą ir mokymą.

Sakau, kad nieko nėra gražesnio, gilesnio, simpatiškesnio, vyriškesnio ir tobulesnio kaip Ganytojas. Su pavydžia meile sakau, kad nieko panašaus ne tik nėra, bet niekad ir negali būti.

Aš tikiu Kristų taip, kaip tikiu, kad saulė patekėjo - ne tik todėl, kad ją matau, bet kad jos dėka galiu matyti visa kita.

Dievą mes pažįstame tik per Jėzų Kristų. Be šio tarpininko joks ryšys su Dievu neįmanomas.

Kristaus gyvenimas ir Jo mokslas turi tiek pilnatvės ir tiek šviesos, kad jokia plunksna nepajėgia jos išreikšti ir jos paslapčių atskleisti.

Žemiškoji duona pasotina žmogų tik tuo atveju, kai sykiu su ja jis valgo ir dangaus duoną Kristaus skelbiamos teisybės pavidalu.

Aš atvirai liudiju apie Jėzų, nes Jis atvirai numirė už mane.

Svarbiausios teologijos studijos - išmokti tikrai pažinti Kristų.

Nieko nėra ypatingo tikėti, kad Jėzus numirė; tuo tiki ir pagonys, žydai ir nusidėjėliai, tuo tiki visi… Krikščionių tikėjimas - tai Kristaus prisikėlimas.

Vien Jėzus Kristus dieviškai išreiškė tiesą ir būtent tokiu aiškiu ir visuotinai suprantamu būdu, kad ją suprato ir nepaslankūs protai.