Vienintelė paguoda Tu esi,
Neuždaryk savųjų rankų,
Tiktai tavajame glėby
Nurimsta karčios tvano bangos.

Tu poilsio vieta brangi,
Sala bekraštėj skausmo jūroj.
Man pastatyk pavėsį savo meilės pakrašty;
Tave randu šalia
 aš netekties kankinančiuos griuvėsiuos.

Nuvesk mane nepramintais takeliais,
Atverk šaltinį gėlojo vandens,
Primink man savąją ištikimybę,
Atleiski neištikimybę man.

Neleiski vakarui ateiti,
Ir užgesink liepsnojančias žaras,
Aliejaus ant žaizdų užpilki,
Te laikas traukiasi atgal.

Tegu nutyla bokšto dūžiai,
Tegu gegutė neskaičiuoja valandų-
Įvesk mane į amžinybę,
Nes amžinas esi tik Tu.

2000.06.14