Sinajaus papėdėj

Kodėl nebijojom, kai savo galybėj
Mums nušvietei tiltus?
Kodėl nesuklusom, kai dangų akėjai
Žėruojančiais pirštais?

Tu savo grožio langus pravėrei,
Ir savo didybe mus pakerėjai,

Tačiau širdis nepasakė "Aš Tavo"
Tik Tavo malonės turtą skaičiavo:
Ji vėją norėjo malda pažaboti,
Ir vandenis patalu sau pasikloti.

Prieš degantį kalną mes nedrebėjom,
Ir veido paslėpt pelenuos neskubėjom.
Mes šoko, iš džiaugsmo Tavo artybėj,
Ir drįsom paliesti Sandoros skrynią,

Nors rankos suteptos buvo pavydo.
Tačiau niekuomet Tau netobulos aukos netiko.

Mes kritom.
Kaip lapai, kaip smilgos nuo dalgio pjovėjo-
Ne dykumoj, ne nuo saulės ar vėjo,
Mes kritom, nes nuodėmės mus nugalėjo...

2000.06.13/14

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Riba, skirianti gėrį nuo blogio, eina ne tarp valstybių, ne tarp visuomenės klasių, ne tarp politinių partijų, bet tiesiai per kiekvieno žmogaus širdį.

— Aleksandras Solženycinas

Iš knygos "Duok man atsakymą, kuris patenkintų mano širdį ir protą", Jona, 1996

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“