Aš nežinau, kokia tai buvo mana,
Bet aš klaupiuos priešais stebuklą tavo-
Tą akinantį sniegą po aklinos nakties,
Renku po vieną grūdą,
Ragauju skonį nežemiškos būties.
Koksai malonės saikas dienai?-
Pririnkti aš galiu tik tiek,
Kiek susitraukusi širdis talpina.
Pripilki mano vynmaišį tauriausio vyno-
Jis nesuplyš, nes tavo rankos jį gamino.
Nereikia seno raugo, įpilkit naują vaisių,
Išmeskite senas odas, jaunos jėgos jos neatlaiko.
Pakloki, Viešpatie, savąsias dovanas prie mano tako-
Tau nusilenkti noriu, ir jas rinkt užgniaužus kvapą.
Ne vargo duona tai, ir ja Tu neprekiauji,
Bet pažeri ir duodi veltui,
Palinkt kvieti prie ištiesto malonės delno.
99.11.19