Laukiu prie medžio tavęs,
Iš kur ateisi, nežinau,

Tu šalia, o aš vis dairausi,
Tu kalbi, o aš negirdžiu.
Tavo rankos pakyla ant kurčių ausų.

Pasilikime šitaip kartu

Kol nusileis žvaigždės,
Kol mėnulio žibintas užges,

Parymokim tyloj,
Po gyvybės medžiu,-
Amžinybės šviesoj,