Tyliau už sniegą, švelniau už tylą
Nusvyra sruoga žila,

Pasaulio kovų griaudime
Teka nematoma upė- bežodė malda,

Čia susirenka sielos laukti.

Mūsų akys pakeltos į saulę,
Kurios dar nesimato,
Bet spragsintį aukurą šildo
Šlamantys lapai, apausti vilties gija.

98 01