Ledinės akys mato tiktai save,
Save apšviečia savo šviesa, ledo rūmų šviesa.

O aš norėjau gyventi čia,
Prie ledynų karaliaus sosto,
Ir norėjau gėrėtis geliančio žaibo šviesa.

Šiandieną nuo sosto pasiųstas žvilgsnis
Nebegali manęs jau nutrenkti ledo liepsna,
Šiandien matau nykštuką ledynų karalių
Ant aisbergo jūroj juodoj,
Saugantį savo negyvenamą salą…

Bet mano šaly negyvena vienatvė,
Čia takeliai grįsti spindinčiu auksu,
Čia lapės ir kiškiai ateina gerti
Iš vieno tvenkinio.

97 10 17