Sugrįžki, pamestas rojau,
Suteiki vėl išgelbėjimo džiaugsmą-
Pradėję dvasia, nejaugi kūnu pabaigsim?

Mėlyna paukšte žydram danguje,
Vėl gyvenki sode, man ilgu,
Taip ilgu be tavęs.

Man gyventi- tai Kristus,
Ramybę turėt širdyje-
Nutilkit, vaidai ir kivirčai.

O dvasia, be Tavęs sodo vandenys kartūs,
Ir suolas po kriaušėm tampa kieta lenta,
Ir Tavo gausybės dosna tuomet
Slegia lyg kelio našta
Kai Tavęs čia nėra…

97 11 09