Man dovanojai viską:
Artybę, džiugesį, paguodą.
Bet išmainiau tai į žodžius:
Tau būsiu geras, rūpinsiuos, myluosiu,-

Žmogaus žodžius…

Nors Tavo meilės amžinos
Pakeisti niekas žemėje negali,
Ir noriu aš gyventi tiktai tau,
Bet ausys klauso dar romansų,
Šitos plokštelės, sugedusios senos…

Nepalik manęs,- aš žinau, nepaliksi,
Bet kada ateis ta diena,
Kai visos nutils gaidos netikros…
Aš girdėsiu tuomet tik tavo eiles gyvas-
Kokios nemielos kvapniosios rožės,
Kurios skiria šiandieną mūsų rankas…

97 11 09