Tik smulkūs lašeliai krito ant veido,
Ant pilko, išblukusio miesto,
Ant nuogo, sustirusio grindinio,
Ant pabrinkusio stogo čerpėto.

Tarp šleksinčių padų praeivių,
Tarp verkiančių graudžiai plakatų
Ir kosulio įsisenėjusio, Tave sutikau.

Tave sutikau,ramybę sėjantį
Po saują lašelių smulkių,
Tave sutikau, atsargiai klausinėjantį:
-Gal kuo padėti galiu?

Ant išplaukusio miesto,
Ant nuplikusio grindinio,
Ant lūpų, ištroškusių šilumos,
Krito be saiko Dievo malonės ženklai,

Bet juos taškė po ratais
Mašinos, gazuojančios greit,
Ir nieks nesustojo,deja,
Nusistebėt...

95 02 20