Prie vandens

Atleisk man ašaras ir baimę
Ir netikėjimą Tavim,
Atleisk man, kad ilgai ieškojau,
Kur po grumtynių man ramiai numirt.

Atleisk man liūdesį ir neviltį
Ir užsidarymą savim,
Atleisk man, kad nebenorėjau
Ištiesti rankos Tavęs link.

Bet kai nutilo saldžios kalbos,
Kai pakabintos buvo nakčiai nuoširdumo kaukės,
Tu pats panėrei sudraskytą mano veidą
Į gaivią versmę, trykštančia viltim.

Čia ligi valiai gersiu nedviprasmį žodį
Visa sudužusia siela,
Klausysiu pažadų iš lūpų,
Kurios kartu nesako taip ir ne.

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Su Jėzaus Kalno pamokslu yra rimtesni dalykai, negu mano tie, kurie šiandien mielai cituoja šiuos priesakus. Su tuo pamokslu negalima juokauti... Tai nėra fiakras, kurį gali liepti sustabdyti, kur nori, kad savo nuožiūra įliptum ir išliptum.

— Max Weber

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“