Tu išsigandai, kad liksi vienas,
Ir norėjai pasivyt metus.
Nors tau viskas buvo duota, mielas,
Bet gyvatė pakuždėjo - eik
Ir pats sau laimę susikurk.

Nieks nesudavė per veidą,
Nieks neužrakino durų prieš tave,
Nes buvai užgimęs laisvas
Savo Tėvo erdviame name.

Nuo vaikystės Jis tave mokino,
Supdavo ant kelių vakare, sakė:
Jei klausysi mano patarimų,
Nereikės tau rausti niekada.

Bet tu laimę sugalvojai rasti
Ilgaplaukės laumės glėbyje,
Ji išsivedė tave už rankos,
Pažadėjusi nuvesti į dausas.
Taip po truputį, iš lėto
Jai pavyko tau ant sprando užsikart.

Jau prabėgo daugel metų
Kaip bėgioji pabalnotas ristele,
Ir jei kas primintų, tu nepatikėtum,
Jog buvai užgimęs laisvas
Savo Tėvo dideliam name...