Iš praeities

Nuo pat vaikystės neturėjau nieko,
Ką prisimint galėčiau nuolatos.
Tik motiną, jos skausmo slidinas akis,
Klajojančias kažkur toli
Ir ieškančias kažko, kas nepranyks...

Bet godžios dienos grobė vis,
Daužydamos su piktdžiuga kasryt
Brangiai įsigytas viltis.

O švelnios rankos veltui bandė
Kūdikį priglausti -
Jį greit nukirto grubūs žodžiai nuo širdies.

Bet aš turiu, ko akys šitos neregėjo,
Turiu aš viską,
Ko iš manęs atimt negali nieks,
Turiu aš naują, Kristų garbinančią širdį,
Ir nieko neatsinešu iš praeities.

Tik tas pavargusias,
Ir prašančias padėti,
Tik savo motinos
Skausme užgęsusias akis.

94 12 13

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Kristaus gyvenimas ir Jo mokslas turi tiek pilnatvės ir tiek šviesos, kad jokia plunksna nepajėgia jos išreikšti ir jos paslapčių atskleisti.

— Antanas Maceina

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“