Aš neatversiu savo lūpų
Paguodos žodžiams tam,
Kas žiūri į tamsą savo širdies
Ir nenori suprasti.

Jūs pasirinkot šaltį, todėl
Ugnis nesušildys sužvarbusios sielos -
Nekurstykit laužo.

Jūs pasirinkot nežinoti, todėl
Veltui skaitysite storas knygas,
Ir veltui teirausitės mirusių dvasių -
Jūs rasit tik nerimą.

Ir kam kėlėtės su aušra,
Kam alinot savo kūną -
Jūsų darbai taps akmeniu
Ant staiga prasivėrusios kapo duobės,
Nes jūs atsisakėt suprasti.

Bet... Aš prašysiu už jus,
Tegul mano keliai sudyla,
Aš nenustosiu šaukti prie jūsų kūnų,
Kad Kunigaukštis gyvybės sustotų jūsų paliest
Savo Dvasia.