Ir vėl nešu Tau dovanas,
Tempiu ryšulius Tau,
Ir manau, jog tokia yra ištikimybė.

Bet Tu klausi manęs:
"Ar žinai, kodėl susipina šaknys,
Ar žinai, kodėl sminga į dangų kregždė, -
Tegul šiandien, trumpiausią vasaros naktį,
Mūsų neskirs užgesusio laužo duobė!"

Tuomet, kai nuleidau rankas
Ir nuliūdęs sėdėjau prie šalto ugniakuro,
Tu uždegei sudrėkusias malkas
Savo degančių lūpų kvapo liepsna.