Baltieji kirai ištiesė sparnus-
Padangių jūros burė, vėjo plakama.
Kokia žinia šiandiena jūsų nešama?
Mes matėm aukso kopas,
Mes švilpėme su vėju,
Mes dūžtančių laivų simfoniją girdėjom,
Mus supo bangos, ir mes bangas mylėjom...
Ir vijomės svajonių spindulį,
Kuris kas vakarą, vargonų gausmo lydimas
Į sūkurį nugrimzdavo.
Mes šaukėm, sukom vėl ratus virš ūkanoto uosto,
Bet išmintingi kurmiai mūsų nesiklauso -
Jie gimė Žemei, mes gimėm vėjui,
Ir dar girdėjom, jog jie kurti raudoms ir psalmėms,
Ir požemių naktis - jų patalas per amžius.
Ak, horizonto stygą jau užkliudė užsiplieskęs raktas,
Krauju pasruvo perpjautos per pusę natos.
Mes lekiame tolyn,
Gal dar suspėsime pavyti giesmę,
Kurią dangus Kūrėjui tobulam atlieka.