Malonė Dievo suteikta,
Man vargšui taip didi!
Pražuvęs aklas aš buvau,
Mane surado ji.

Tai ji atvėrė man akis,
Ji priglaudė mane.
Kokia ji tapo man brangi,
Kai įtikėjau ją!

Nors daug patyriau negandų,
Pavojų ir skausmų,
Mane ji vedė iki šiol,
Nuves ir lig namų.

Kai metų dešimt tūkstančių
Namuos praleisim jau,
Giedosim garbę meilei šiai
Daug amžių ir toliau.