Nepraėjau.
Suklupusį prie kojų
Tavų, Karaliau,
Poilsio meldžiau Kely...
...Pasaulis nepagirdė – troškuly
TAVĘS
Tik dar labiau
Mana širdis liepsnojo.

Nepraėjau
Išbandymo ugnim,
O dykumos giesmė
Prarijo ryžtą.
Tačiau meldžiu, -
Leisk į smėlynus grįžti,
Jei reikia to,
Kad būtum su manim.

(Iš Liudos Bažadragienės eilėraščių knygos "Troškulys": UAB "TeleSATpressa", Marijampolė, 2004 m.)