Mamai

Sidabruoja plaukai vis labiau,
Slenkant metams po metų.
Iš kaštonų pavogę jų blizgesį
Tavo plaukai.
Tavo eigastį lengvą
Nusinešė laiko verpetai,
Nesakyk, mama, nieko,
Ir taip aš matau, pavargai.

Eina žingsniai retyn,
Norai kuklūs, neįprastai ramūs,
Nebetrokšti keliauti,
Važiuoti be galo toli.
Na tai kas, aš žinau,
Nepasikeitei tu, miela mama,
Nors atstumai kitokie,
Vis vien tu kas dieną kely.

Ir kai aš noriu skrist,
Nematysiu tavęs mane teisiant.
Supratimą keisčiausioms svajonėms
Tavy surandu.

Pasilik ta pati,
Ir gerai, kad nebepasikeisi,
Nes kitokią tave pamatyti
Be galo graudu.

2000 m. birželis
(Iš Liudos Bažadragienės eilėraščių knygos "Žingsniai")
Šis eilėraštis tinka kaip palinkėjimas ar sveikinimas motinos dienai.

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Riba, skirianti gėrį nuo blogio, eina ne tarp valstybių, ne tarp visuomenės klasių, ne tarp politinių partijų, bet tiesiai per kiekvieno žmogaus širdį.

— Aleksandras Solženycinas

Iš knygos "Duok man atsakymą, kuris patenkintų mano širdį ir protą", Jona, 1996

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“