Atleisk man, Jėzau, nes tik Tavo valioj
Atleist kaltes ir nuodėmes žmonių.
Akmens, kurį padėjo kertiniu,
Pajudint nieks iš vietos nebegali.

Tada, kai nieko dar nesupratau,
Pabeldei į duris, širdin pabeldei.
Tu paėmei ant kryžiaus mano kaltę,
Tu Žodį man davei, dėkoju Tau.

Lenkiuosi Tau ir širdimi visa
Prašau, - nuo šiolei būk mana tvirtove.
Būk ta uola, kuri audroj išstovi,
Šviesa tamsoj ir gelbstinti Tiesa.

1990 m.
(Iš Liudos Bažadragienės eilėraščių knygos "Žingsniai")