Gyvenimo nieks sustabdyt negali,
Gyvenimas tik dulkė tarp delnų.
Ji atsiguls ant ilgo ilgo kelio,
Jeigu papūs kad ir švelnus vėjelis,
Tarp grumstų ir grublėtų akmenų.
Ir jos neras ten niekas, tik pasėjęs
Medžius ir žolę, saulę ir žvaigždes.
Priglaus prie mylinčios širdies Kūrėjas,
Ir pragarą, ir mirtį nugalėjęs,
Į savo Tėvo kiemus nusives.

2000 m. vasaris
(Iš Liudos Bažadragienės eilėraščių knygos "Žingsniai")