Roberto istorija

RobertasSveiki, mano vardas Robertas, ir aš noriu Jums papasakoti apie savo gyvenimą.

 

Mano gyvenimas anksčiau

Mokykloje aš mėgau mokytis, ir man tai gerai sekėsi, todėl pabaigęs aš įstojau į Vilniaus Universitetą, kur pradėjau studijuoti fiziką. Iš ten po pirmų metų studijų buvau paimtas į tarybinę armiją ir tarnavau viename miestelyje netoli dabartinio Sankt Peterburgo.

Ten prisižiūrėjau visokios bjaurasties ir labai aiškiai pamačiau, kokia sugedusi yra žmogaus širdis, tame tarpe ir mano. Tačiau kai po 2 tarnybos metų grįžau prie savo studijų, tie atradimai po truputį užsimiršo ir aš vėl pradėjau gyventi tuo, kuo gyvena ir kiti studentai. Savaitės bėgyje mokėmės, savaitgaliais - pramogavome (bei girtavome). Norėjau iš šio gyvenimo gauti kuo daugiau, nepraleisti jokių progų, kurias jis siūlo. Šis troškimas po truputį mane pavergė ir aš blaškiausi negalėdamas niekaip apžioti neapžiojamo. Aš tapau kaip vergas savo godumo gyvenimui ir neturėjau nei ramybės, nei laisvės, nei vilties.

 

Neatsakytas klausimas

Kaip ir turbūt dauguma mano amžiaus jaunuolių, aš beveik apie viską šiame pasaulyje turėjau savo nuomonę, gal tik išskyrus krikščionybę. Niekaip negalėjau suprasti, kodėl krikščionybė dar gyva praėjus 2000 metų nuo Kristaus mirties. Bandydamas atsakyti į šį klausimą ėmiau atsargiai tyrinėti Kristų ir krikščionybę, tačiau jokiu būdu nenorėjau į tuos dalykus veltis. Tačiau tokie mano tyrinėjimai iškėlė daugiau klausimų, nei atsakymų.

Vieną kartą giliai mano viduje gimė supratimas, jog krikščionybės negalėsiu suprasti tol, kol pats netapsiu krikščionimi. Dabar manau, jog tai mano širdžiai kuždėjo Šventoji Dvasia. Panorau tapti krikščioniu, tačiau pats niekaip negalėjau to padaryti, o ir nežinojau kaip. Kad ir ką bedaryčiau, žinojau, jog iš tiesų aš likau toks koks ir buvau, t.y. Dievu netikiu ir gana.

 

Pirmasis mano žingsnis

Tuomet jau vaikščiojau į vienos bažnyčios pamaldas ir nusprendžiau pasitikėti pastoriaus kvietimu, kuriuo jis norinčius įtikėti kvietė išeiti į salės priekį ir prašyti Dievo maldoje atleidimo už nuodėmes bei tikėjimo dovanos. Žengiau tuos žingsnius ir ištariau tuos maldos žodžius. Nors mano viduje visomis išgalėmis tam priešinosi mano senasis "aš" su visu senuoju netikėjimu, tačiau Dievo jėga buvo didesnė. Tą dieną manyje gimė naujasis "aš", kuris Dievu tikėjo. Biblija tai vadina nauju gimimu arba gimimu iš aukštybės, iš Dievo Dvasios.

Tai, kas sekė po šio naujo gimimo, buvo tiesiog nuostabu! Pirmiausia pastebėjau, jog pasikeitė Biblija. Aišku, Biblija liko kokia buvusi, tačiau pasikeitė mano "širdies akys". Staiga pamačiau, jog ji man tapo suprantama, jog Kristus joje kalba ir man asmeniškai. Dar pastebėjau, jog man visai nesistengiant iš mano lūpų dingo visi keiksmažodžiai, kurie anksčiau išsprūsdavo nepaisant visų mano pastangų kontroliuoti savo liežuvį. Pajutau, jog įgijau ramybę ir tapau laisvas nuo anksčiau mane kankinusio noro viską paimti iš gyvenimo, dėl kurio buvau gyvenimo aplinkybių vergas. Krikščionybė iš mažo neaiškaus klausimo mano senoje pasaulėžiūroje pavirto didžiuliu pasauliu, netgi didesniu už tą pasaulį be Dievo, kurį pažinojau anksčiau. Iš Biblijos supratau, jog ne tik aš, bet ir visi kiti žmonės rūpi Dievui, ir kad mums Jis turi paruošęs nuostabų planą, kurio pažinti man iki tol neleido mano aklos dvasinės akys.

 

Kas pasikeitė?

Štai aš jau daugiau nei dešimt metų gyvenu naują, tikėjimo gyvenimą, kuris kardinaliai skiriasi nuo senojo mano gyvenimo iki įtikėjimo. Per tą laiką gailėjausi tik to, jog neįtikėjau į Kristų anksčiau, nes būčiau išvengęs daugybės nuodėmių ir beprasmybių. Žiūrėdamas į praėjusį dešimtmetį matau, jog jeigu ne šis naujas gimimas per tikėjimą į Kristų ir jo auką, jeigu ne šis tikėjimas į Dievo gerąją išgelbėjimo iš nuodėmių žinią (graikiškai - Evangeliją), tai greičiausiai būčiau savo gyvenimą iššvaistęs tuščios pramogoms ir malonumams. Jei ne gyvas Kristus mano gyvenime - gal būčiau vargšas, kuris skandina savo gyvenimo beprasmybės suvokimą degtinėje. Jeigu ne naujas gimimas - būčiau vedęs netinkamą man moterį ir tikriausiai šiuo metu jau būčiau su ja išsiskyręs. Jei ne tikėjimas - neturėčiau jokios vilties po savo mirties ir būčiau Dievo nuteistas kaip tas, kuris atmetė man aiškiai Biblijoje pristatytą Kristaus auką ir Jo kvietimą ateiti pas Jį.

 

Kvietimas jums

Jeigu jūs savo širdyje išgirdote lyg tylų paraginimą pasitikėti Dievu ir Jėzumi Kristumi - gal ir jums Dievo Šventoji Dvasia kalba? Gal būtent dabar ir jūsų gyvenime atėjo ši nepaprastos svarbos minutė, kai Dievas jums trumpam atvėrė dvasines akis, kad įtikėtumėte ir atgimtumėte iš Jo Dvasios?

Biblijoje rašoma, jog visi žmonės yra nusidėję, t.y. nutolę nuo Dievo plano bei darantys neteisybę. Biblijos Naujajame testamente yra apaštalo Pauliaus laiškas Romiečiams, kurio 3 skyriaus 23 eilutėje rašoma, jog: "visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės". Nėra nei vieno, kuris būtų nenusidėjęs. Pripažinkite Dievui, jog ir jūs nusidėjote.

To paties laiško 6 skyriaus 23 eilutėje parašyta: "Atpildas už nuodėmę - mirtis, o Dievo dovana - amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį". Tai reiškia, jog dėl nuodėmės mes nusipelnome tik Dievo pasmerkimo ir mūsų laukia ne tik fizinė mirtis, bet ir antroji mirtis, kada Dievas pasmerks mūsų gyvenimą ir mes gausime pelnytą atlygį.

Tačiau šioje situacijoje Dievas mums davė vienintelę išeitį - tai atleidimą per Jėzų Kristų. Laiške Romiečiams 5 skyriaus 8 eilutėje yra parašyta: "O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai." Gal jūs dar to nesuprantate, tačiau Dievas nori, jog patikėtumėte - Kristaus mirtis ant kryžiaus įvyko tam, kad mums būtų atleistos nuodėmės ir mes patirtume naują gimimą bei gautume amžinąjį gyvenimą. Ir tam mums nereikia pirma savęs ištobulinti, nes Kristus mirė už nusidėjėlius, t.y. už mus tokius, kokie esame dabar.

Reikalingas asmeninis tikėjimas

Visa, kas buvo parašyta aukščiau, yra tai, ką mūsų labui padarė Dievas. Tačiau iš mūsų reikia taip pat veiksmo. O apie tą veiksmą skaitome Biblijos Evangelijoje pagal Joną 1 skyriaus 12 eilutėje: "Visiems, kurie Jį [Kristų] priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki Jo vardą". Matome, jog mums reikia asmeniškai priimti Kristų (tikėti Jo vardą). Jeigu Kristus dabar vaikščiotų žemėje, kaip prieš 2000 metų, tuomet tai būtų reiškę atverti Jam savo namų duris ir pakviesti Jį vidun bei pasirūpinti Juo kaip brangiausiu svečiu. Šiais laikais tai reiškia atverti savo širdies duris ir įsileisti į ją Kristaus Šventąją Dvasią, kuri gal net dabar švelniai beldžia į jūsų širdies duris. Vienas žmogus yra pasakęs, jog širdies durys turi rankeną tik viduje, t.y. jūs turite savo valia šias duris atidaryti, nes kitaip Kristaus Dvasia pas jus neužeis ir jūs neatgimsite. O atidaryti šias duris galite tikėjimo malda.

Biblijoje esančiame laiške Efeziečiams 2 skyriaus 8 ir 9 eilutėse parašyta: "Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų - tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų". Naujas gimimas, kitaip - išgelbėjimas, ateina ne per darbus (religinius ritualus, vargšų šelpimą ir kt.), bet per tikėjimą. Patikėkite, jog Dievas yra, Jis jus myli, Jis kviečia jus pavesti savo gyvenimą Jam. Patikėkite, jog Kristaus pasiaukojanti mirtis užmokėjo už jūsų nuodėmes ir kad dabar jūs galite bendrauti su Dievu maldoje. Maldoje Dievui (malda - tai pokalbis su Dievu) išsakykite savo norą tikėti Juo ir prašykite, kad Kristaus Dvasia ateitų jūsų širdin ir atgimdytų jus.

 

Analogija su informacija ir kompiuteriais

Pabaigai norėčiau papasakoti iliustraciją, gerai vaizduojančią tai, kaip gimsta tikintis naujas "aš". Kadangi jūs šį tekstą skaitote kompiuterio ekrane, tai turbūt bent truputį žinote apie kompiuterio veikimą. Turbūt žinote ir apie magnetinius diskelius bei tai, kad jais galime pernešti duomenis ar programas. Diskelyje įrašytą programą palyginčiau su Kristaus Šventąja Dvasia. Tarkime, kad diskelį su programa mes įdedame į kompiuterį, ir "Windows Explorer" ar kita programa pamatome diskelyje surašytus failus. Dėl šio veiksmo diskelyje esanti programa dar nepasileidžia ir programos failai tėra mums tik kaip kažkokie duomenys, realiai nevaldantys kompiuterio veiksmų. Lygiai tas pats vyksta ir jumyse, kai jūs atsiverčiate Bibliją ir paskaitote ten esantį tekstą. Tai jums tik dar kažkokia informacija (tikriausiai net nelabai suprantama), kuri nieko jūsų gyvenime nekeičia.

Tikra programos diskelyje jėga atsiskleidžia tik tuomet, kai du kartus pelyte spragtelite ant programos vykdomojo failo ir jį paleidžiate, t.y. šiuo veiksmu užkraunate failą į kompiuterio atmintinę ir perduodate jame esančioms komandoms procesoriaus valdymą. Būtent tuomet prieš jus atsiskleidžia atsineštos programos veikimas ir ji pradeda valdyti kompiuterio darbą. Lygiai taip - tik tuomet, kai pavedame Dievui savo gyvenimo kontrolę ir pradedame vykdyti tai, kas parašyta Biblijoje. Dievas per Šventąją Kristaus Dvasią užkrauna mūsų širdyje "naują programą", kuri yra naujas vidinis žmogus, užgimęs iš Dievo. Apaštalas Paulius apie šį naują vidinį žmogų rašo: "Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena - praėjo, štai visa tapo nauja." (2 laiškas Korintiečiams 5 skyrius 17 eilutė).

Žinoma, šiais laikais tiek kompiuterių pasaulyje, tiek ir dvasiniame pasaulyje yra daugybė "virusų", kuriems jūs jokiu būdu nenorėsite perduoti savo kompiuterio valdymo, nes tai grėstų jums katastrofa. Įdomu, jog apie tai mus senai yra perspėjęs apaštalas Jonas, sakydamas: "Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų. Iš to pažinsite Dievo Dvasią: kiekviena dvasia, kuri išpažįsta Jėzų Kristų kūne atėjusį, yra iš Dievo, ir kiekviena dvasia, kuri neišpažįsta Jėzaus Kristaus kūne atėjusio, nėra iš Dievo. Tokia - iš antikristo, apie kurį girdėjote, kad jis ateisiąs. Jis jau dabar yra pasaulyje." (pirmas Jono laiškas, 4 skyrius, 1-3 eilutės).

 

Kaip neapsirinkti?

Čia, kaip ir kompiuterių pasaulyje, geriausia laikytis tokių taisyklių: (1) imti (atsisiųsti) programas tik iš programos kūrėjų interneto svetainės arba (2) prieš jas paleidžiant tikrinti su antivirusine programa. Dvasiniame pasaulyje tai reiškia, jog apie dvasinius dalykus saugiausia mokytis iš pirminio šaltinio, t.y. Biblijos, kurios autorius yra Dievas (tai jau įrodyta labiau nei įtikinamai). Dvasinių mokymų tikrinimui "antivirusine" programa gali mums tarnauti pati Biblija bei aukščiau cituotas apaštalo Jono teiginys, jog "kiekviena dvasia, kuri neišpažįsta Jėzaus Kristaus kūne atėjusio, nėra iš Dievo".

Nuoširdžiai linkiu ir jums pažinti Dievą per jo Sūnų Jėzų Kristų, kurio vardas tebūna šlovinamas per amžius!

Robertas

 #

aciu labai idomus straipsnis

aciu labai idomus straipsnis , idejau i miegstamiausius..

 
 #

Susipažinau

Perskaičiau gerb. Roberto mintis. Tai talentinga ir aukšto intelekto asmenybė. Dėkoju.

 

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Viešpatie! Kas per knyga tas Šventasis Raštas! Koks tai stebuklas, ir kokia jėga per ją suteikta žmogui! Ir kiek apreikštų ir atskleistų paslapčių! Myliu šią knygą.

— Fiodoras Dostojevskis

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“