(Kai kas sako 'helovynas', bet kalbos komisija rekomenduoja naudoti žodį 'helovinas')

Ieva ir Marius prispaudę nosis stovėjo prie parduotuvės vitrinos. Už stiklo stūksojo bauginančios moliūgų galvos. Ieva staiga prisiminė, kad jai reikia parašyti rašinėlį apie Heloviną (angl. k. Halloween).

– Matai ten numirėlio galvą? Ji juk netikra!? – Marius šaltu žvilgsniu žvelgė į vitriną.

Ievai per nugarą nubėgo šiurpas.
– Darius rengia siaubo vakarėlį. Ar ateisi? – paklausė Marius.
– Pažiūrėsiu, o dabar man jau laikas. Iki!

Kepėjas gatvėje bando įsiūlyti „velniškai" skanių Helovino sausainių. Ši šventė prie parduotuvių kasų suburia eiles žmonių. Siaubo anekdotai, vampyrų kostiumai, voratinkliai, skeletai turėtų prajuokinti, bet, deja, jie tik kelia baimę.

Helovinas kasmet parduotuvėms suteikia vis daugiau pelno.

– Pagaliau sugrįžai, Ieva. Kur buvai dingusi tiek laiko? – paklausė mama. – Valgis jau garuoja ant stalo.
– Oi, kaip noriu valgyti. Bet kur dingo moliūgai nuo palangės?
– Jie gąsdina vieni kitus šiukšlių kibire, – atsakė tėtis.
– Šiukšlių kibire? – nusistebėjo mergaitė. Ji ne visai suprato, ką reiškia šie tėčio žodžiai. Mama jai atvertė žurnalą.

– Geriau būtų, kad perskaitytum šį straipsnį pati, – tarė ji.
Ieva padėjo šakutę ant stalo. Kąsnis vos neužstrigo jos gerklėje beskaitant, ką iš tikrųjų reiškia Helovinas.

Tai raganų ir Šėtono garbintojų šventė. Ji pradėta švęsti jau prieš 2000 metų. Spalio 31-ą dieną keltų druidai šventė Naujuosius metus. Tai buvo šventikų, burtininkų ir pranašautojų šventė. Jie netikėjo tikruoju Dievu, bet garbino savo dievybes. Tą naktį ateidavo mirusiųjų dievas Samhenas, o su juo ir numirėlių dvasios.

– Tėti, tai Helovinas yra Šėtono šventė?! – paklausė visiškai pasimetusi Ieva.

Iš Airijos ši šventė pasiekė Ameriką, iš jos – Vokietiją ir kitas šalis. Lietuvoje ji pradėta švęsti visai neseniai. Helovinas reiškia „Visų šventųjų dienos išvakarės“. Anais laikais burtininkai prie namų durų padėdavo išpjaustytą buroką su liepsnele viduje ir šaukdavo: „Auka arba prakeikimas“. Kas neaukodavo Samhenui, būdavo prakeikiamas.

Ieva padėjo žurnalą į šalį. Tėtis jai paaiškino:
– Persirengėliai pabaisos, kurie šiandien prašinėja saldumynų, primena šį pagonių paprotį. Dievas Biblijoje ragina mus neperimti pagonių papročių (Pakartoto Įstatymo 18, 9-14), bet vengti pikto. Helovinas – siaubo naktis. Ar tas, kuris dalyvauja šioje šventėje, nesvarbu ar tik norėdamas pasilinksminti, ar rimtai, nepritaria Dievo priešui Šėtonui?

Mama prisipažįsta:
– Aš šito taip pat nežinojau. Bet nuo šiol Helovinas bus švenčiamas be manęs.

Dievas mus įspėja, nes Jis myli mus. Jo įsakymai yra teisingi.
– Ar jau perskaitei ir apie aukojimus? – klausia tėtis.
Ieva pabąla. „Šėtonui buvo aukojami žmonės. Juos uždarydavo dideliame krepšyje ir sudegindavo gyvus. Šėtonas ne tik melagis. Dievas savo Žodyje sako, kad Šėtonas jau nuo pat pradžių yra žudikas (Evangelija pagal Joną 8, 44). Helovinas yra jo šventė ir tokia išliko iki šių dienų“.

Raganoms ir Šėtonui Helovinas yra didžiausia šventė.
– Helovinas – be manęs! – tvirtai nusprendžia Ievos tėtis.

Ieva irgi pareiškia:
– Į siaubo vakarėlį aš neisiu!

Ji siunčia SMS žinutę Mariui: „Helovinas – be manęs!”

Helovinas – be manęs ir, tikiuosi, be tavęs! Bet ką daryti, jei tu nepaklusai Dievo įsakymui ir dalyvavai pagoniškuose papročiuose? Paprašyk Jėzaus atleidimo ir daugiau nebedaryk to. Jėzus Kristus tau atleis. Jis myli tave. Tikėk Juo, tuomet patirsi tikrą džiaugsmą ir nereikės siaubo pasilinksminimų.

Helovinas – be tavęs!

Autorė: E. G.
Vertė: D. B.