Dabar, kadangi mes kalbame apie santykių principą, pateiksiu tris trumpas aksiomas. Tikiuosi, atrasite vietos jas pasižymėti savo užrašuose.

Pirmoji aksioma: kuo tvirtesni jūsų santykiai su vaiku, tuo didesnė tikimybė, kad jis (ar ji) perims jūsų vertybes bei įsitikinimus. Pakartosiu dar kartą, kiek lėčiau: kuo tvirtesni jūsų santykiai su vaiku, tuo didesnė tikimybė, kad jis (ar ji) perims jūsų vertybes ir įsitikinimus.

Antroji aksioma atvirkštinė: kuo silpnesni jūsų santykiai su vaiku, tuo mažesnė tikimybė, kad jis (ar ji) perims jūsų vertybes bei įsitikinimus. Dabar pasakysiu kaip niekada aiškiai: jums nepavyks, neužteks jėgų būti tobulais tėvais, kurie užaugintų tobulus vaikus.

Tačiau jūs, būdami tėvai, turite pakankamai jėgos sukurti meile, tiesa ir malone pagrįstą aplinką, kuri užtikrintų jiems galimybę atsiliepti į Dievo kvietimą. Bet jūsų vaikai yra žmonės ir jie anksčiau ar vėliau įžengs į tą amžių, kai patys turės priimti sprendimus.

Galėčiau jums pateikti daugybę pavyzdžių iš savo dvidešimties pastoriavimo metų... Galėčiau papasakoti apie šeimas, kurios, mano nuomone, puikiai auklėja savo vaikus, myli Dievą, seka Kristaus pavyzdžiu, tačiau kai kurie jų vaikai visiškai nusisuko nuo Dievo.

Taip pat galėčiau papasakoti apie Santa Kruzo Biblijos bažnyčią ir vieną merginą, kuri šiuo metu ten dirba. Ji kilusi iš neįtikėtinai nedarnios šeimos. Jos tėvai išsiskyrė, motina pradėjo susitikinėti su kitu vyru, kuriam toji mergaitė nepatiko ir jis nenorėjo, kad ji gyventų kartu. Jos tėvas taip pat jos atsisakė. Todėl ji dvejus ar trejus metus, dar besimokydama gimnazijoje, glaudėsi motinos draugės vaikino sandėliuke.

Tačiau ji - viena labiausiai Dievą mylinčių merginų, kokią tik man teko sutikti per visą gyvenimą. Taigi, neapsigaukite, nemanykite, kad „jei auklėdamas vaikus viską darysiu teisingai, jie išaugs dori.“ Ir, priešingai, „jei kur nors suklysiu, o – tai jau tikra tragedija.“

Deja, jūs nesate tokie dideli ir nesate tokie įtakingi. Bet vieną dalyką tikrai galite padaryti – sukurti tokią aplinką, kurioje būtų aiškus tikslas, kurioje jūs rodytumėte savo vaikams panašumo į Kristų pavyzdį. Sukurti meilės aplinką, kurioje vaikams būtų sudarytos geriausios sąlygos atsiliepti į Dievo malonę.

 Ir štai jūs padarėte viską, ką galėjote, geriausiai. Štai atėjo laikas, kai patys vaikai turi imtis moralinės atsakomybės, ir staiga jie priima tikrai blogus sprendimus. Apie tai, kaip elgtis tada, kai taip atsitinka, mes dar kalbėsime, tik kiek vėliau. 

Trečioji aksioma: įtampa, stresas ir sunkumai – tai normalu. Ar visi tai žinote? Ar kas nors augina paauglius vaikus? Kurie iš jūsų auginate paauglius? Tai normalu, argi ne taip? O kurie iš jūsų auginate mažus vaikus? Du, trys – nedaug streso, nedaug įtampos?

Klausimas ne tame, ar jūsų santykiai su vaikais bus išbandyti. Klausimas – tik kada tai nutiks.
 

(pagal C. I n g r a m)