Ričardo istorija

Gimiau ir užaugau katalikų šeimoje. Kaip ir daugelis katalikų, su šeima vaikščiojom į bažnyčią, patarnaudavau mišiose. Žodžiu - buvau katalikas nuo vaikystės, gyvenau, kaip sakoma, katalikišką gyvenimą. Pirmoj vietoj buvo bažnyčia, o paskui - visa kita.

Bet po truputį atitolau nuo Dievo ir mažiau vaikščioti į bažnyčią. Buvau ne iš tų geručių vaikų, kurie klausė mamos.

Slinko dienos, metai. Gryžęs iš armijos vedžiau, gimė per 18 metų keturi vaikai. Tai teko suktis, nes prisidėjo ketrios galvos - jos vis prase valgyt, gert, apsirenkt. Vis tolau nuo katalikų bažnyčios - nuėjęs ten jaučiaus kaip svetimas - kažko trūkdavo, bet vis nesuprasdavau - ko? Taip ir visai atitolau ir pradėjau ten nesilankyt. Žinoma, mano tėvai pyko, kad ten neneinu.

Bet štai atėjo ypatinga diena. Vieną vasaros dieną pas mane apsilankė senas mano vaikystės draugas, klasiokas Kazimieras. Pasisveciaves pas mane jis pasėjo mažytį "garstyčios grūdelį" mano šyrdyje, kuris pradėjo leisti šaknis gylin ir gylin. Jis man paskelbė Evengeliją apie Jėzų Kristų, kuris mirė už mano nuodėmes.

Viena vasaros dieną nutariau apsilankyti krikščioniškoj bažnyčioj. Man labai patiko - buvau sužavėtas. Po kurio laiko buvome Kazimiero pakviesti į šventę. Į ją atvažiavome kartu su žmona. Ir mano žmona buvo maloniai nustebinta. Taip po truputį pradėjau ten lankytis vis dažniau ir dažniau.

Tada aš supratau, kad mano situacija yra beviltiška, ir aš negaliu ir toliau gyventi taip pat,kaip anksčiau. Todėl vasario mėnesį aš pakviečiau Jėzų Kristų - kad jis išgelbėtų mano sielą. Aš Jam maldoje sakiau:

„Taip, aš išpažįstu, jog esu nusidėjėlis, tikiu, kad tu mirei ant kryžiaus už mano nuodėmes ir prisikėlei mano išteisinimui. Aš dabar primu Tave ir išpažįstu Tave savo Gelbetoju. Amen."

Ta diena buvo man labai svarbi. Kažkas tą dieną apsivertė aukštyn kojom - visas jaučiausi pakyletas. Nuo tos dienos pradėjau vis daugiau domėtis, daug skaityti Šventą Raštą - Bibliją. Taip tas mažas garstyčios grūdelis pradejo leisti ir stiebą - pradėjau vis dažniau ir kitiems pasakoti apie Jėzų Kristų.

[...]

Man labai atmintin įstrigo viena eilutė - Mato 7,7-8: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma." Aš supratau, kad pas mane atėjo Jėzus Kristus, Jis pasibeldė ir aš Jį priėmiau. Dabar aš tikiu, kad esu išgelbėtas, kad turėsiu amžiną gyvenimą.

[...]

Vis po truputį mano gyvenimas keičiasi - tapau nuoširdesnis, atlaidesnis kitiems, labiau užjaučiantis... Mano gyvenimas pasikeitė. Taip pat ir darbe į mane pradėjo žiūreti kitaip.

— Ričardas

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Kai kas nors parodo mums Kristaus pėdsaką, mes, krikščionys, puolame ant žemės ir meldžiamės jam. Kodėl geriau negarbiname jo gyvo ir kvėpuojančio atvaizdo Rašte? Kai demonstruojamas Kristaus drabužis, kaip toli nenukeliaujame, kad jį pabučiuotume!

— Erazmas Roterdamietis

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“