Snaigė ant delno sutirpus -
Gyvenimas žemėj neilgas.
Tolsta vaizdai miglose,
Nyksta pasažas laike.

Juk viskas čia buvo netikra,
Ir veidai sugrius kaip paminklai,
Ir sudegs visas žemės molis,
Tik tada tiesa pasirodys.

Ir apakins net aklas akis,
Net tas, kurios dievino tamsą
Ir juodino viską, kas balta.
Ką pasakysi, žmogau,
Tuomet, kai melas negelbės,
Nes melo dvasia pleškės neužgesinamam lauže.

Ką pasakysi, žmogau,
Į klausimą aiškų ir tiesų:
"Kam užrašei savo sielą?"

Ar atidavei veltui šėtonui,
Ar pardavei brangiai
Už kraują, išlietą Golgotoj?

95 01 28