Baigėsi sapnas klaikus,
Dingo vėlės, demonai, kaukės.
Šviesu, tiktai šukės stiklų
Mėtos ant stalo, pakampėm.

Žinau, nebegrįš praeitis,
Ir nakties nebereikia bijoti.
Nukarę plaikstosi pirštai,
Kurie smaugė mane,

Gyvatė guli kaip lazda
Po mano kojomis.