Po pievas ir po slėnius,
Po bokštus ir po rūsius,
Po aikštes ir akligatvius
Ieškojai meilės - neradai.
Ir artimos akys
Iš ryto žiūrėjo šaltai,
Tu bėgai ir dusai,
Gaudei barstomus, slepiamus trupinius,
Bet Jos nepažinai.
Tada parklupai tarp dangaus ir bedugnės,
Ištižusią žemę gėrė tavo plaukai.
Ir Angelas, nepažįstamas Angelas praėjo,
Degė šviesa jo rūbų kraštai...
Sunku pasukti galvą,
Sunku praplėšti akis,
Bet neregėtos žemės skonis liko ant lūpų
Nematoma viltim -
Kelkis, atrastas vaike,
Kelkis, nusišluostyk akis.
Eik per dykumas drąsiai, -
Tavo Dievas eis su tavim!
97 10 31